Sakalus keleivius pažinti gali dauguma pasaulio sakalininkų. Šie paukščiai yra paplitę kiekviename planetos kampelyje, per dieną gali nuskrist iki 1000 km. Sakalas keleivis – vienas ištvermingiausių paukščių pasaulyje. Ne kartą jis klaidino ankstyvuosius keliautojus, kai buvo pastebėtas tupintis ant laivų stiebų keli šimtai kilometrų nuo kranto.
Sakalas keleivis (C) Vytautas Jusys, Birdpix.lt
Pavadinimo kilmė
Mokslinis sakalo keleivio (Falco peregrinus) pavadinimas susideda iš dviejų lotyniškų žodžių, reiškiančių ‚kablio formą‘ (falco) ir dažniausiai siejamo su snapu arba koja ir nagais, bei ‚klajoti‘ (peregrinus). Keleiviai taip pat buvo vadinti antiniu sakalu, sakalu didžiapėdžiu ir klajojančiu sakalu.
Pagrindiniai kūno požymiai
Sakalo keleivio aukštis gali svyruoti nuo 40 – 50 cm. Sparnų mojis siekia iki 1,1 m. Svoris priklauso nuo paukščio lyties ir amžiaus, gali svyruoti nuo 0,5 – 1,2 kg.
Gyvenamoji aplinka
Lyginant su kitais plėšriaisiais paukščiais, sakalą keleivį paplitimu lenkia tik erelis žuvininkas – abu paukščius galima sutikti daugumoje pasaulio kampelių. Keleivis gyvena visur, išskyrus Antarktidoje: tropiniuose miškuose, dykumuose, pajūriuose, tundroje; nuo pievų ir upių slėnių iki kalnų, tiesa didesniame aukštyje nei 3,6 km sakalai keleiviai neperi. Dažniausiai keleiviai migruoja per šiaurinę hemisferą.
Medžioklė ir maistas
Sakalo keleivio grobiu dažnai tampa varnėnai, balandžiai, strazdai, kėkštai, jūriniai ir vandens paukščiai. Keleivis dažniausiai medžioja po greito persekiojimo auką pagaudamas ore, arba staigiai nerdamas žemyn ir taip pagaudamas auką ant žemės. Taip ‚smingant‘ sakalui keleiviui dažnai užtenka vieno smūgio savo aukai užmušti. Jei auka pasitaikė didesnė ir ataką išgyveno, keleivis greičiausiai kils į orą laikydamas grobį nagais ir pribaigs jį paleisdamas kristi į žemę.
Dauginimasis
Dažniausiai sakalai keleiviai lizdus suka arčiau vandens, ant stačių uolų arba pastatų, tačiau kartais jie užima ir apleistus kitų rūšių paukščių lizdus. Patys keleiviai lizdų nesuka, bet iškasa nedidelę duobutę dirvoje. Paprastai dedami yra 3-4 kiaušiniai, kuriuos peri 34 dienas. Suaugę paukščiai jauniklius prižiūri apie 5-6 savaites.
Sakalas keleivis (C) Boris Belchev, Birdpix.lt
Keleiviai ir sakalininkystė
Sakalas keleivis yra turbūt dažniausiai medžioklėje naudojamas paukštis. Sakalininkai jį vertina dėl beprotiškai greito ‚smigimo‘ griebiant auką. Keleiviai reikalauja geresnių įgūdžių, todėl pradedančiajam sakalininkui auginti vieno iš sakalų keleivių nepatartina. Keleiviai kartais naudojami baidyti kitus paukščius iš oro uostų teritorijų, o Antrojo pasaulinio karo metu jie naudoti balandžių-pasiuntinių gaudymui.
Įdomūs faktai
- Dėl pesticidų naudojimo (pvz. DDT), sakalų keleivių populiacija pasaulyje buvo beveik sunaikinta. Patelėms padėjus plono lukšto kiaušinius ant pesticidais nupurkštos žemės, viduje vystęsis embrionas žūdavo. Uždraudus DDT naudojimą JAV, The Peregrine Fund į laisvę paleido daugiau nei 4 000 nelaisvėje užaugintų sakalų keleivių.
- Daug sakalininkų mėgsta skraidinti keleivius dėl jų neapsakomo greičio, kurį išvysto nerdami link grobio.
- Sakalai keleiviai prisitaikė gyventi miestuose. Jie dažnai peri ant aukštų pastatų atbrailų, ten lengvai susiranda ir vandens. Miestuose daug keleivių mėgstamo grobio, balandžių ir varnėnų, o natūralių grobuonių beveik nėra.
- Žinoma 19 sakalo keleivio porūšių. Lietuvoje perinčio sakalo keleivio lotyniškas pavadinimas – Falco pergerinus pergerinus.
- Sakalai keleiviai – labai atsargūs ir drovūs paukščiai. Dėl šios priežasties nakties poilsio į lizdą grįžta tik nurimus kitiems paukščiams ir daugumai gyvūnų, vėlai vakare.
- Keleivio regėjimas yra 8 kartus stipresnis nei žmogaus, savo grobį gali pastebėti toliau nei už 300 m.
Lietuvoje
Sakalai keleiviai yra įrašyti į Lietuvos Raudonosios knygos 1 (E) kategoriją – laikomi esą prie išnykimo ribos. 2009 m. ornitologas V. Baranauskas netoli Šaipių draustinio įsteigė pirmą ir vienintelį Lietuvoje sakalų keleivių veislyną. Ornitologo įvardinti tikslai – sakalų keleivių populiacijos šalyje atstatymas ir sakalininkystės puoselėjimas mūsų šalyje.
Skrydis su sakalu keleiviu:
Šaltiniai:
Ezine, H. (2004) The Peregrine Falcon. Internete.
15min.lt (2009) Vilius Barabauskas: tikiu, kad mūsų miškuose vėl gyvens sakalai. Internete.
Šią informaciją blogui Sakalininko užrašai vertė ir pritaikė Edvardas. Kopijuoti ir naudoti galima tik su nuorodomis į blogą ir šaltinius.
Sakalininko užrašai 
Posted on 10 liepos, 2012
0